Visų pirma nuodėmę suvokiu kaip sunkų nusižengimą žmogiškumui.
Grėsmės sukėlimas kito asmens gyvybei, materialiniam jo turtui ar net neapgalvotas to darymas - tai jau nuodėmė.
Visas šios krypties nuodėmes reglamentuoja įstatymai, teisiniai aktai, numato atitinkamas sankcijas ir panašiai. Tai ne mano kompetencija.

Suvokiu, kad klausei ne apie tokias nuodėmes. Norėjai sužinoti apie smulkesnes, jeigu taip galima jas įvardinti.
Taigi nuodėme taip pat laikau tam tikras neigiamas būdo savybes.
Žmonių kerštas, pavydas užtemdantis protą, pernelyg didelė puikybė - tai yra tikrų tikriausios nuodėmės žiūrint mano akimis.

Kiekvienas individas turi savo kartelę, kurią peržengęs jaučiasi nusidėjęs.
Tačiau nereikia pamiršti, jog kiekvienas iš mūsų esame skirtingi, turime ne visda sutampančias nuomones, principus. Tad savaime suprantama, kad ir ta kartelė bus nevienoda.
Vieni sau leidžia labai daug, kartais net per daug ir to visiškai neskaito nuodėme.
Kiti - atvirkščiai. Yra tokie religingi, kad gavę per vieną skruostą, atsuka kitą.
Tad kiekvienas turi pasirinkimo teisę.