sapnai apie vampyrus -gana dažni...būdamas vaikas aš juos sapnuodavau neutraliai -va daugmaž žiūrėkit vampyras...na žinoma ne viską prisimenu...nors šiaip mano sapnai realistiški ir prisimenu juos beveik puikiai...tataigi prisimenu vieną -buvau antivampyriškos organizacijos kareivis, būrio vadas slinkome miestu, gaudami na nežinau kaip informaciją kur eit...pasirodė ir vampyria -užpuldavo staigiai tarsi iš po žemių išdygdavo - nebūdavo kada žiopsoti -muši buože ir prišauni... vienu mažiau...taip mes judėjom...staiga...gavom pranešimą iš bazės -vsio gitler kaput viskas užblokuota...mes apsupti... nnėra kur trauktis...netrukus atėjo pasiūlymas pasiduoti...na logiškas -apsupti ar ne mes dar būtume nuleidę šiek tiek kraujo...aš turėjau galvoti apie savo būrį...[pasidavėm...o jie mane padarė savo kareiviu !!! išdūrė, ar ne? ))) beje pasidavėm kažkokiems neaiškiems blyškiems subjektams juodais drabužiais...veidų neįsiminiau...kitas įdomus sapnas apie vampyrus...sapnuoju kad į kažką virstu...auga nagai, iltys...po paraliais aš priešinuosi, sukryžiuoju pirštus ir laikau kad tai mano kryžius...įtampa siaubinga...jausmas tarsi keltum 150 kg štangą...pralaimėjau...paskui ėmiau vaikytis savo šeimą...nubudau visai šlapias nuo prakaito...) vakare -nubėgau į bažnyčią -na nesmerkit, vaikytis savo šeimą tai jau man buvo per daug...be to visi šie sapnai seni...dar vienas apie vampyrus, tiksliau vampyres linksmas toks...einu aš taip vos vos prašvitus vilijampolėje -net žinau vietą...cha cha...priešais ateina tokia simpatiška, matyt soti išsišiepusdi vampyrė...į mane 0 dėmesio -aš jai peizažo dalis...prasilenkėm...aš jai nežinau kodėl -šito sapno visai nesupratau...įsakmiai -ko gi tu lauki kąsk man ! kaip jau kando...greitai pa2iupo kaip per filmus rodo...praradau sapne s1monę...paskui pusę dienos sprandą maudė...))) aš visai rimtai...dar vienas iš įdomesnių -mus surinko į kažkokį požemį, ir pareiškė -mol jūsnesat gryni ,bet visgi turit daugelį mums būdingu bruožžų - t.y. vampyriškų...dabar tiik neprisimenu kam mus te nsurinko -vienas toks šlykštus, matyt persibadavęs tipas,prisėlino iš užpakalio ir man įkando...aš jį prilaikiau, kažkaip atsilaisvinau ir įkandau jam...žodžiu ėdėmės kaip ciucės...))) pasijutau baisiai įsižeidęs -man įkando -be leidimo-kas per manieros, nustūmiau kažkokį dručkį nuo dūrų panašų į išstorėjusį daktarą vatsoną su jo vatsoniška kepure ir išsiveržiau...norėjau juos visus išžudyti -buvau įsiutęs iki negalėjimo...)))
dar sapnai apie demonus...gal kas žino ką tai galėtų reikšti -gauti iš demono na toks simpatiškas pieteitiškos išvaizdos vyrukas su žila barzdele, bet visgi aš žinojau kas jis yra...balto metalo žiedą su didžiuliu juodu stačiakampio formos akmeniu ir jo žodžiai -dabar aš tau neskolingas...buvo ir kitas komiškas ganėtinai...aš demoną purčiau paėmęs už atlapų ir rėkiau ant jo : ką tu svoločiau padarei...na ar kažką panašaus...))) žodžiu visokie blogiečiai yra pastovūs mano sapnų palydovai -kas kitems košmaras -man šiaip...sapnelis ir tiek...aha dar vienas buvo linksmas - veiksmas vyko prancūzijoj -tikrai žinau...aš ten landžiojau po visokius rūsius ir kriptas...paskui reikėjo nuvežti karstą...mane pastatė sargyboje...o karste surištas apipuvęs lavonas. aš dar pamaniau -o kodėl gi jis surištas -staiga jis panoro atsikelti ir išvirto iš karsto...pašaukiau kitus...tie jį apipylė kažkokiu skysčiu...lavonas paprasčiausiai ištirpo...man paskė kad tai šventintas vanduo...o iš tikrųjų bala žino...beje šitas sapnas turėjo tarsi tęsinį...mane kažkaip išaiškino kaip dvigubą agentą...turėjau bėgti...smagu, kai nuo smūgio proešininkas nuskrenda kelis metrus, paskui bėgi taip kad mašina negali pavyti...na gal čia persižiūrėta visokių bleidų ir pan...patiko šio sapno finalas...pasirodžiau pas šeimą, pusioau taip levituodamas t.y. kojų pirštai vos lietė žemę - pareiškiau jiems, kad deja mane išaiškino ir jie turi pasirūpinti savo saugumu, aš jų apginti negalėsiu, nes dar negaliu atskleisti visų savo galių...linksmi tokie štai sapnai...beje paauglystėje buvo ir pakankamai rimtų košmarų...taigi miegi...ir staiga tavo būsena lyg pasikeičia -lyg ir nemiegi bet negali pajudėt...ant tavęs užkrenta kažkas sunkaus, sunku kvėpuoti...sukaupęss visas visas valios jėgas pabundi ir beveik tuo pačiu metu atsisėi...nieko...beje vieną kartą irgi užgriuvo kažkoks svoris ir tarsi pajutau smulkius smulkius - na juoksitės , bet visai nebuvo panašu į vampyro iltis tokie smulkūs aštrūs dantukai...vėl ta pati istorija...pabundi pašoki, nieko -aplinkui tyla ir ramybė...sorry jei užknisau paskodamas savo sapnus...bet tikrai nesivarginčiau čia jų išgalvoti...o apie tą balto metalo žiedą su juodu akmeniu gal kas gali atsakyti - tai man neduoda ramybės iki šiol...