Lunatizmas - gana retas miego sutrikimas, tačiau jis gali būti pavojingas. Paprastai mes aiškiai skiriame miegantį ir pabudusį žmogų. Tačiau kartais pasidaro neaišku - žmogus vaikšto, bet atrodo, kad miega... Štai kaip Šekspyras aprašo ledi Makbet lunatizmą: “Jūs matote, jos akys atmerktos, bet ji be jausmų!” Lunatizmas - tai pakitusi sąmonės būsena, kai kartu pasireiškia ir miego, ir būdravimo būsenoms būdingi fenomenai. Medicinos tyrimų duomenimis, polinkis į lunatizmą būdingas apie 18 proc. bendros populiacijos, tačiau tik apie 1 proc. gyventojų priepuoliai kartojasi reguliariai. Kas dešimtas žmogus žino apie bent kartą per gyvenimą patirtą lunatizmo priepuolį. Nakvišumo epizodo metu, dažniausiai pirmąjį miego periodo trečdalį, individas atsikelia iš lovos ir vaikščioja, tuo tarpu jo sąmonės, reaktyvumo ir motorinių įgūdžių lygis yra žemas. Dažniausiai asmuo pats arba švelniai padedant kitiems tyliai sugrįžta į lovą. Nakvišumo priepuolio metu asmuo gali atlikti paprastus veiksmus: atsisėsti lovoje, atsistoti, eiti ratu, tačiau tai gali būti ir sudėtingi veiksmai: prausimasis, apsirengimas ar nusirengimas, valgymas, valgio gaminimas, seksualiniai santykiai, grojimas. Nakvišumas kartais net gali išeiti iš namų, pavyzdžiui, vairuoti automobilį. Nakvišumo epizodo metu individo veido išraiška bereikšmė, nustebusi, akys pusiau atmerktos. Toks žmogus labai silpnai reaguoja į aplinkinių bandymus jį paveikti ar bendrauti su juo, o jam pažadinti reikia labai didelių pastangų. Ko nors paklaustas, jis kažką neaiškiai sumurma ar atsako vienu žodžiu. Po tokio epizodo ryte pabudęs žmogus paprastai nieko neprisimena arba pasakoja apie miglotai prisimenamas pavojingas situacijas, į kurias buvo patekęs (pvz., gaisrą, kad jį gyvą laidojo, kad jį vaikėsi ant stogo ir pan.).
Liga ir amžius Vaikai. Lunatizmas dažniau pasireiškia vaikams negu suaugusiesiems, jis paprastai prasideda ankstyvame amžiuje - iki lytinio brendimo, dažniausiai 6-12 metų vaikams, dažniau berniukams negu mergaitėms. Net 15-30 proc. sveikų vaikų yra ištikę vienas ar keli lunatizmo priepuoliai. Dauguma vaikų, kurie vaikšto miegodami, šią problemą “išauga” paauglystėje. Suaugusieji Kai kada vaikystėje prasidėję nakvišumo epizodai kartojasi ir suaugus. Tarp suaugusiųjų lunatizmas pasireiškia maždaug 1 iš 200 ir yra pavojingesnis nei vaikų. Suaugę tokie žmonės dažniau būna agresyvūs kitų atžvilgiu arba susižaloja patys. Daugelyje šalių jiems neleidžiama tarnauti armijoje, nes miegodami gali neatsakingai pasinaudoti ginklais ir kita karine įranga.
Lunatizmo priežastys
Gilus miegas. Santykinai didelę vaikų miego dalį sudaro gilusis miegas, kai pasireiškia nakvišumo epizodai. Suaugus miegas darosi ne toks gilus ir labiau fragmentuotas, todėl manoma, kad fiziologinis vaikų lunatizmo pagrindas yra ilga gilaus miego trukmė.
Paveldimumas. Daugelis sergančiųjų lunatizmu šį sutrikimą yra paveldėję iš savo tėvų, šis sutrikimas vaikystėje vargino šių žmonių dėdes ar tetas. Tai dar vienas įrodymas, kad vaikų lunatizmas yra labiau priklausomas nuo fiziologinių faktorių negu nuo psichologinių ar cheminių priežasčių.
Psichologinės priežastys. Suaugusiųjų priepuolius dažnai išprovokuoja stresas, nerimas, be to, vaikščiojimas naktimis gali būti psichinės ligos ar epilepsijos požymis.
Kenksmingos cheminės medžiagos. Lunatizmą gali sukelti piktnaudžiavimas alkoholiu, psichoaktyviosiomis medžiagomis, medikamentais.
Nuovargis. Vaikščiojimo naktimis tikimybę taip pat padidina nuovargis, prieš tai buvusios bemiegės naktys, nes pavargęs žmogus paprastai giliau įminga.
Smegenų pažeidimai. Pagyvenusiesiems nakvišumas gali atsirasti dėl organinio smegenų pažeidimo.
Manoma, kad nakvišumą dažniausiai sukelia ne vienas iš minėtų faktorių, bet kelių faktorių derinys.
Galimos lunatizmo pasekmės
Daugeliu atvejų vaikščiojimas naktimis pasireiškia ne dažniau kaip kartą per mėnesį ir nepadaro didesnės žalos pacientams bei kitiems asmenims. Tačiau sunkesniais atvejais tokie epizodai gali kartotis beveik kasnakt ir sutrikdyti žmogaus psichologinę būseną. Žmogus, sužinojęs apie savo elgesį, kurio neprisimena, gali sutrikti, jausti gėdą, pyktį, nerimą, sumišimą, ypač jei apie jį kalbama smerkiamai ar su pašaipa. Paplitusi neteisinga pažiūra - kad per miegus vaikštantis žmogus negali susižeisti. Iš tiesų tokie žmonės dažnai susižeidžia dėl vikrumo stokos ir pusiausvyros sutrikimo. Manoma, kad susižeidžia ne mažiau kaip 1 proc. lunatikų. Kai kuriais atvejais nakvišumo epizodų metu gali pasireikšti smurtinis elgesys (net žmogžudystė), todėl siekiant to išvengti labai svarbu laiku gauti profesionalią pagalbą ir laikytis gydytojų rekomendacijų.
Rekomendacijos artimiesiems Vieni specialistai teigia, kad lunatizmo priepuolio ištiktąjį reikia švelniai paimti už alkūnės ir nuvesti atgal į lovą. Kiti, pvz., Bostono vaikų miego sutrikimų gydymo centro specialistai, pataria jokiu būdu tokio žmogaus neliesti, nes tai gali paskatinti išsiveržti viduje sukauptą agresiją ir artimieji gali patekti į pavojų. Diskutuotina nuomonė - ar priepuolio ištiktą asmenį galima žadinti. Dauguma specialistų teigia, kad juos žadinti nėra pavojinga, nors prabudę jie dar kurį laiką yra sutrikę ir dezorientuoti, kiti pataria geriau to nedaryti.
Lunatikas (ypač jei jis vaikas) turi jausti artimųjų nuostatą: “Tu nesi blogas. Mes tik norime apsisaugoti ir apsaugoti tave nuo tavęs paties”. Nepykite ant sergančiojo lunatizmu ir nebijokite jo. Nuo jūsų reakcijos priklausys ir jo elgesys. Supratimas ir meilė padės visiems.
