"Kaip bangu didziose upėse, nesugrazinsi atgal to, kas padaryta. Siela yra tarsi luosys suristas gėrio ir blogio vaisiu panciais." Maitri Upanishad 4.2

Karma.
1) bet koks veiksmas arba veikla
2)priezasties pasekmes principas
3)pasekme arba vaisius kuris anksciau ar veliau sugryzta pas veikiantiji.

Egoistiniai troskimai ar veiksmai (papakarma arba kukakarma) atnesa kancias.Geranoriski veiksmai (punja karma)- sugrys meile.

Karma turi 3 aspektus:

1.Sancita-sukauptos veiksmu pasekmes , - tai praeitu ir sio gyvenimo atliktu veiksmu pasekmiu suma.

2.Prarabdha-tai kas jau reiskiasi arba materializuojasi ,- tai tam tikra dalis sancita karmos kuri jau bresta ir pradeda materializuotis suformuodama salygas ivairiems gyvenimo ivykiams formuoja musu subtilaus ir grubaus kuno sudeti ir sandara, prigimti.

3.Krijamana karma – tai dabar musu atliekamu veiksmu pasekmes kurios eina dviem keliais - duoda reakcija dabar siame gyvenime ir eina i sancita karmos klodus. Ja mes formuojame mastydami kalbedami judedami ar dirbdami.

Kiekviena is siu karmu tipu dar dalinasi i 2 kategorijas.
1.Arabdha- karma jau duodanti apie save zinoti .
2.Anarabdha- dar mieganti (karmos seklos )

Analogija su ryziais .
Sancita karma – tai praeityje atliktos musu veiklos sukauptos pasekmes jos tarytum ryziai supilti aruode po derliaus nuemimo. Is aruodu buvo paimta nedidele ryziu dalis maistui -tai Prarabdha karma – praeityje atlikta veikla duodanti pasekmes dabar.Naujam ryziu lauko apsejimui pagrinde imami ryziai is sviezaus derliaus (prarabdha karmos) jie duos nauja derliu kuris bus sudetas i aruodus – tai Krijamana karma – dabar atliekamu veiksmu pasekmes.

Taigi kaip galima apvalyti karma?

1.Krijamana karma apvaloma
a) neprisirisimu prie veiklos vaisiu
b) grieztas Dharmos istatymu laikymasis

2.Prarabdha karma apvaloma atkenciant arba patiriant gerus ir blogus praeityje atliktu veksmu pasekmes

3)Sancita karma ji paprastiems mirtigiesiems neprieinama.
Tai karmos priezasciu srytis. Ja sudegina Transcendentinis zinojimas kuris yra uzkoduotas visuose tikruose pasaulio sventrasciuose, Dvasinis mokytojas turintis transcendentini zinojima duoda Diksa iniciacija ir sadhana - praktika. Mokinys palaipsniui ismoksta veikti neveikdamas, dziaugtis nesidziaugdamas, pykti nepykdamas, liudeti neliudedamas, valgyti nevalgydamas , alsuoti nealsuodamas ir t.t. Tokiu budu zinojimas sudegina visas karmos priezastis ir samsaros (gimimo ir mirciu) ratas sustoja.

Dabar dar is kitos puses pasiziurekim i Karmos desni.

Bhagavad Gyta 4.17 posme Krišna kalba apie 3 veiksmo formas:

karma -veiksmas pagal religijos normas (visatos harmonijos desnius) - suteikia laime ir zinojima - supancioja materialia sekme ir tt.

vikarma - suteikia- iliuzija, neismanyma supancioja kancios jausmu.

akarma -toks veiksmas ir yra veikimas neveikime. Kai zmogus kalba nekalbedamas, dainuoja nedainuodamas, vaiksto neveiksciodamas - Jis viska atlieka turedamas pilna Zinojima todel veiklos pasekmes jo nebepancioja - nors jis dar isoriskai gali patirti ir punja karmos ir papa karmos pasekmes, taciau islieka visiskai neprisirises ir nepriklausomas.

Pasiziurekime i karma dar ir kitos puses.

Karma beveik visuomet pasireiskia per norus, kurie vadinami karmasaya. Kai ateina laikas patirti reakcija, prote kyla noras, sukuriantis atitinkama situacija-reakcija.

Vedanta sutra apibrėzia keturias karmos stadijas:
1) bidza karma – karmos sėkla, kai troškimai slypi giliai pasamonėje ir visiškai nepasireiškia. Jie gali pasireikšti tik kita ar dar po keliu gyvenimu.

2) kuta sthah karma – dygstanti karma, kai karminiu troškimu seklos pradeda dygti ir mes nei is sio nei is to pajuntame kazkokius norus, polinkius. Sioje stadijoje dar imanoma su jais kovoti.

3) Phalonmukha karma – nokinantis karmines pasekmes vaisius. Musu troskimai duoda savo vaisius ivairiu situaciju, subrendusiu noru ar ipročiu pavidalu. Sioje pakopoje troskimai praktiskai nenugalimi.

4) Prarabdha karma – Karmos vaisius kuri nori nenori teks ragauti Tuo metu mes patiriame savo noru pasekmes ligu, kancios ar malonumu pavidalu. Paprastai tai reiškia prigimtinius dalykus: musu kuno konstitucija, igimtus polinkius bei ligas.

Dar kitas poziuris

Kiekvienas individas yra tautos, rases, genties, religijos dalis ir todėl jis dalijasi siu kolektyvu dziaugsmais ar kanciomis.

Kai bendruomene ar tauta kolektyviai eina pries visatos harmonijos desnius jis susikuria karmos pasekmes – karo, bado, ligu ir epidemiju, nusikalstamumo ar narkotiku formomis.
Todel kiekvienas narys priklausantis bendruomenei, tautai ir t.t. taip pat patiria pasekmes, nors pats asmeniskai ir gali elgtis nepriekaistingai.