Dievinu Šarlį Bodlerą (Charles Baudelaire). Ypač eilėraštį "Susikaupimas" iš jo eilių rinkinio "Blogio gėlės": Susiprotėk, o Širdgėla, prisėsk, raminkis.
Šaukeisi Vakaro; tai šit jo artuma:
Atmosfera tamsi nuleis ant miesto miglą,
Ramybę kam, kam rūpestį paskleisdama.
Pakol mirties žmonių niekingos, pigios minios
Po Noro botagu su budelio žyme
Vergaus gašlioj puotoj, nors sąžinė kankina,
Tu, mano Širdgėla, duok ranką, ir eime,
Toliau nuo jų. Žiūrėk, kaip svyra mirę Dienos
Iš dangiškų balkonų, suknios jų per senos;
Ir Gailestis - gelmių - su šypsena išplauks,
Kaip saulė merdinti po arka vos alsuoja,
Ilgai iš Oriento juodą drobę trauks:
Klausyk, mieloji, žingsnių, - tai Naktis saldžioji.
Jei kalbant apie lietuvių poetus, patinka J. Ivanauskaitė, Just. Marcinkevičius, nuostabaus grožio V. Mačernio eilėraščiai.