Ketvirtadienis, 2024-03-28, 9:58 PM
Labas, Svečias | RSS
Pagrindinis | Particle accelerator (CERN) - Dark-Reality Forum | Mano profilis | Prisijungti
[ Nauji laiškai · Nariai · Forumo taisyklės· Paieška · RSS ]
  • Page 1 of 1
  • 1
Forum moderator: Dominus_terran  
Dark-Reality Forum » Informacinės Technologijos (IT) / Mobile World » Informacinės Technologijos (IT) » Particle accelerator (CERN) (daleliu greitintuvo bandimai)
Particle accelerator (CERN)
VanguardData: Penktadienis, 2008-09-12, 6:00 PM | Message # 1
Žinovas
Grupė: Narys
Žinutės: Save96
Statusas: Offline
Kas nors kiek domisi pasaulio isradimais, tai wa, vakar 2008-09-11 ivyko testas !
Lauksim pacio ivikio smile

http://az.atn.lt/straipsnis/3214/didysis_eksperimentas_prasidejo_—_pasaulio_pabaiga_neatejo_dar_papildyta - Pats straipsnis.

Giliai po žemėmis Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) įrengtame didžiausiame planetos atominiame greitintuve prasidėjo svarbiausias pastarojo meto mokslinis eksperimentas. Jis turės atsakyti į esminį klausimą — iš ko sudaryta materija.
Skeptikų pranašauta pasaulio pabaiga neįvyko. Tiesa, svarbiausias eksperimento momentas, kai 270 laipsnių šaltyje pasiekę artimą šviesai greitį protonai susidurs tarpusavyje, planuojamas spalio 21 dieną.
Milžiniškame greitintuve dalelių pluoštas pirmiausia bus pasiųstas viena kryptimi, o vėliau — priešinga kryptimi. Tokiu būdu bus patikrinta, ar dalelių kelyje nėra jokių kliūčių.
Po kelių savaičių dalelės bus paleistos vienu metu abiem kryptimis ir bus priverstos susidurti skriedamos šviesos greičiui artimu greičiu.
„Tai istorinis momentas. Prasidėjo nauja Visatos atsiradimo ir evoliucijos supratimo era“, — šiandien pirmajam protonų srautui perlėkus visą tunelį pareiškė CERN vadovas Robertas Aymaras.
„Viena trumpa kelionė protonui, bet milžiniškas šuolis žmonijai“, — eksperimento pradžią įvertino jame dalyvavęs Kanados TRIUMF laboratorijos direktorius Nigelis S.Lockyeris.
Atsakymai į mokslą kamuojančius klausimus
Mokslininkai tikisi, kad LHC eksperimentas padės atskleisti vieną didžiausių gamtos paslapčių – kodėl elementariosios dalelės turi krūvį. Tai bus atsakymas į klausimą, iš ko sutverta materija. Kalbant vaizdžiai, mokslininkai pamatys tai, kas įvyko milijardinę sekundės dalį po Didžiojo sprogimo, suformavusio mūsų Visatą.
Spėjama, kad susidūrus protonams šie skils į dar mažesnes, iki šiol nežinomas daleles – vadinamuosius Higgso bozonus. Edinburgo (Anglija) universiteto profesorius Peteris Ware`as Higgsas 1960 m. iškėlė hipotezę, kaip materija įgyja masę ir taip susiformuoja visas materialusis pasaulis.
CERN laboratorijoje atliekamas eksperimentas turėtų paaiškinti šią hipotezę. Tai itin svarbu šiuolaikiniam mokslui – neabejojama, kad Higgso bozonų egzistavimas bus patvirtintas, ir galbūt mokslininkai sukurs naują teoriją apie pasaulio modelį. Fundamentalioji fizika remiasi standartiniu modeliu, paaiškinančiu, kaip sudaryta medžiaga ir kaip funkcionuoja gamtos jėgos.
Dar vienas galimas LHC eksperimento rezultatas – įrodymai, kad egzistuoja antimedžiaga. Ši teorija aiškina, kad kiekviena atomo dalelė turi už save krūviu „sunkesnį“ partnerį — „superdalelę“.
Generalinis CERN direktorius R.Aymaras mano, kad su dalelių greitintuvu mokslininkams gali pavykti rasti „neutralinus“ — „supermaterijos“ teorijoje minimas hipotetines daleles.
Dauguma pasaulio mokslininkų šios dienos eksperimento laukia su įtampa – apdorojus duomenis bus gauta žinių, vertų Nobelio premijos.
Specialistai sako, kad pirmieji LHC eksperimento duomenys bus apibendrinti 2009 metais, o daugiau žinių apie Higgso bozonus galime laukti 2010 metais.
Juodoji skylė sunaikins Žemę?
Tačiau šis pagal svarbą išsilaipinimui Mėnulyje prilyginamas eksperimentas džiugina ne visus.
Gamtosaugos aktyvistai kreipėsi į teismą su prašymu uždrausti eksperimentą. Vienas amerikietis kreipėsi į savo šalies teismą reikalaudamas uždrausti JAV kompanijoms tiekti įrangą LHC statybai. Abu ieškiniai teismų buvo atmesti.
Baimę kelia kalbos, kad paleidus greitintuvą jame įvyks fizikų nekontroliuojamos reakcijos, kurios sukurs juodąsias skyles, ir Žemei ateis pasaulio pabaiga. Aistras kaitina tai, kad tarp eksperimento priešininkų – taip pat mokslininkai.
Vieni jų teigia, kad itin galinguose greitintuvuose gali susidaryti dalelių-žudikių, gebančių inicijuoti visai Žemės planetai pražūtingus procesus. Tai gali būti mažos juodosios skylės (kurios augdamos prarytų visą planetą) arba mažos kvarkinės (stadija tarp neutroninės žvaigždės ir juodosios skylės) žvaigždės, kurios gali inicijuoti grandininį virsmą, paverčiantį visą planetą kvarkine žvaigžde.
Laisvai redaguojamoje interneto enciklopedijoje „Wikipedia“ rašoma, kad tikimybė, jog dalelės-žudikės gali susidaryti arba bent jau iš esmės egzistuoja, yra labai menka ir prilyginama tikimybei laimėti pagrindinį prizą loterijose.
Kitos teorijos teigia, kad mažos juodosios skylės yra nestabilios, o jeigu ir bus kada nors sukurtos Žemėje dar projektuojamų didžiausių greitintuvų, dėl Hokingo spinduliavimo turėtų labai greitai išgaruoti.
Mokslininkai įsitikinę – greičiau jau užges Saulė, negu kas nors netikėto įvyks LHC. Jie viską apskaičiavo. Juolab Žemę nuolat bombarduoja įvairūs kosminiai spinduliai, kuriuose esama ir labai didelės energijos dalelių, bet katastrofų neįvyksta.
Rugpjūčio pabaigoje jau buvo atlikti sėkmingi daliniai LHC bandymai ir nieko nenutiko.
„Dėl puikios komandos mes paleidome protonų srautą ir prieš, ir pagal laikrodžio rodyklę. Protonai nesutiko jokių pašalinių kliūčių. Mes nekantriai laukiame, kada galėsime pasiųsti spindulį aplink viską perimetrą“, — tada sakė LHC projekto vadovas Lyn Evansas.
CERN — didžiausia fizikų laboratorija
Nobelio premijos laureatų Louiso de Broglie, Isidoro Isaaco Rabi iniciatyva įkurta Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija („European Organization for Nuclear Research“, CERN ) — didžiausia Europoje dalelių fizikos laboratorija.
Idėja statyti LHC kilo 1984 m., o pačios statybos prasidėjo 2001 m. Tarptautinis projektas kainavo daugiau kaip 13 milijardų litų.
Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijoje išsidėsčiusią laboratoriją yra aplankę daugelio šalių vadovai, karališkųjų giminių atstovai.
Konvencija įsteigti CERN buvo pasirašyta 1954 m. rugsėjo 29 d. tarp 12 šalių. Vėliau prie projekto prisijungė dar 8 šalys. Laboratorijos pagrindinė funkcija yra parūpinti dalelių greitintuvus ir kitą įrangą dalelių fizikos moksliniams tyrimams.
Šalia CERN esančiame Šveicarijos Meyrin miestelyje įkurdintas didelis kompiuterių centras, naudojamas eksperimentiniams duomenims analizuoti bei kitiems tyrimams atlikti. Tačiau patys atradimai bus padaryti ne čia – duomenys iš CERN pateks į daugelio šalių universitetų skaičiavimo centrus, kur ir vyks duomenų apdorojimas.
CERN dirba daugiau kaip 3 000 darbuotojų, prie projekto prisijungę beveik 8 tūkstančiai pasaulio mokslininkų (tarp jų — ir Lietuvos), atstovaujančių 578 universitetus ir institutus.
Dėl tarptautinio laisvumo CERN nėra nei Šveicarijos, nei Prancūzijos jurisdikcijoje.
Faktai apie LHC
1. Didžiausias mokslinis aparatas pasaulyje LHC pretenduoja į „Guinnesso“ rekordų knygą.
2. LHC perimetras — 27 kilometrai.
3. Maksimalus leidžiamas greitis LHC teritorijoje — 50 kilometrų per valandą.
4. Taisyklių besilaikantis mokslininkas LHC apvažiuoja per 32 minutes.
5. Maksimalus protono greitis greitintuve — apie 1 milijardą kilometrų per valandą (99,9999991% šviesos greičio).
6. Protonas perskrieja LHC perimetrą per vieną tūkstantąją sekundės dalį ir per sekundę gali apsukti 11 245 ratus.
7. Visa LHC cirkuliuojančių protonų masė tesiekia 0,00000000047 gramo.
8. Maksimaliai įgreitintų protonų suminė energija siekia 362 MJ.
9. Palyginimui: milžiniškas lėktuvnešis „USS Ronald Reagan“ sveria 88 tūkstančius tonų, o jo energija plaukiant kruiziniu 5,6 mazgo greičiu yra 361 MJ.
10. „USS Ronald Reagan“ gamyba kainavo 4,5 milijardo JAV dolerių.
11. LHC kainavo 4,1 milijardo JAV dolerių.
12. Pagrindinių LHC vakuminių sistemų tūris – apie 9 000 kubinių metrų.
13. Palyginimui: vidinis Big Beno laikrodžio bokšto tūris – 4 650 kubinių metrų.
14. LHC statyba užtruko 14 metų, Big Benas buvo pastatytas per 13 metų.
15. Duomenys, gauti LHC tyrimų metu, užimtų apie 6 milijardus DVD diskų.
16. 4 milijardai DVD diskų, sudėtų vienas ant kito, yra 6,9 kilometro aukščio.
17. Monblano aukštis – 4,8 kilometro.
18. Balionėliui pripildyti sunaudojama 0,75 g vandenilio.
19. Per dieną LHC suvartoja 0,000000002 g vandenilio.
20. Kad LHC suvartotų tiek pat vandenilio, kiek vienas balionėlis, jį reikėtų laikyti įjungtą apie milijoną metų.
21. LHC generuojamo magnetinio lauko maksimalus stipris — 8,3 teslos.
22. Įprastinio metalo lauže naudojamo elektromagneto magnetinio lauko stipris — 1 tesla.


Its good.....
.... to be Bad !


Žinutė redaguota: Vanguard - Penktadienis, 2008-09-12, 6:05 PM
 
BlackSisterData: Šeštadienis, 2008-09-13, 6:57 PM | Message # 2
Lord Of Darkness
Grupė: Administratorius
Žinutės: Save3128
Statusas: Offline
ziurejau as ta testa... per zinias rode... kazkaip jis mane nenustebino...

Mur mur mur mur
( Momento mori )
 
Dark-Reality Forum » Informacinės Technologijos (IT) / Mobile World » Informacinės Technologijos (IT) » Particle accelerator (CERN) (daleliu greitintuvo bandimai)
  • Page 1 of 1
  • 1
Search:

Dark-Reality © 2024