Truputis poezijos iš senų laikų. Veidas, kuriame atsispindi švelnumas,
Ir delnai, kuriuose saugiai supas trapumas.
Švelnus balsas ir viltis.
Juodoji dievaitė naktis,
Su kuria sapnai apie jį sugrįš.
Sugrįš ir liks
Ir jau niekad neišnyks...
Suteiks džiugesį, pilnatvę,
Užpildys tuštumą ir vienatvę.
Dings vienišumas ir kančia,
Pamažu atsiras šypsena veide.
Tačiau po kurio laiko ji dings,
Nes aš liksiu čia,
O man liks tik karti nežinia
Ir mintys apie Tave....